Teatriniai  saviraiškos  užsiėmimai  skatina neįgaliųjų  meninę, terapinę, kultūrinę ir  komunikacinę reikšmę. Per teatrinės saviraiškos užsiėmimus galima integruoti neįgalųjį  į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar net parodyti save, jog gali kurti, vaidinti. Teatrinės saviraiškos  užsiėmimai - tai  netradicinis ugdymo būdas, padedantis neįgaliems įgyti  įgūdžių: bendravimui, savęs pažinimui, suvokimui, saviraiškai, disciplinai. Teatrinės saviraiškos užsiėmimai skatina  neįgalųjį  įveikti savo trūkumus ir ribotumą. Užsiėmimų metu neįgalusis turi galimybę pamatyti save - silpną, jautrų  ar turintį ”akmens širdį“,  kantrų  ar nenustygstantį vietoje. Teatrinės saviraiškos užsiėmimuose neįgalusis gali „pamiršti“ savo negalią, t.y. jausti dvasinį pasitenkinimą, komfortą.

Tikslas: per  teatrinius  saviraiškos  užsiėmimus ugdyti  neįgaliojo jausmus, intuiciją,  savarankiškumą, skatinti atsipalaiduoti, jausti savivertę bei  išmokti improvizuoti.

Uždaviniai:

• Įtraukti neįgaliuosius į pramoginę  veiklą;
• Išmokyti  improvizuoti;
• Išsivaduoti  iš negalios brėžiamų ribų;
• Atsipalaiduoti nuo baimės  jausmo;
• Išmokti pajausti, įsiklausyti į muziką.

 Socialinė  nauda:

• Tobulėjama dvasiškai;
• Vaidindami įsijungia į  įvairių  renginių dalyvių gretas;
• Įgyjama bendravimo, savęs  pažinimo, suvokimo, saviraiškos, disciplinos įgūdžių.

Per teatrinės saviraiškos užsiėmimus stengiamasi puoselėti neįgalųjį  žmogų, mažinti socialinę atskirtį,kad gebėtų kiek įmanoma savarankiškiau pažinti jį supantį pasaulį, bendrauti ir integruotis į visuomenę. Užsiėmimų metu  ugdomas bendrystės jausmas, komunikacija, pažadinamas kūrybiškumas, fantazija, pozityvios emocijos.